2 įrašas.

Štai ir antroji pasakojimo dalis.
*********************************
Keistas jausmas.;*
*******************
Bėgau namo nepalaukusi Marijos, man visi buvo visiškai vienodai, svarbus tik Jis- Matas.;) Nepastebėjau kaip atsidūriau gatvėje ir atrakinau namo duris.
- Maam! Aš jau namie.. Kas valgyt?
Mama nusileido laiptais ir su pasibaisėjimu žvelgė į mane, šiek tiek atsitokėjusi su savo mina "nesuprantu kas darosi" manęs paklausė:
- Tu kąą?! Nematei, kad lyja?
Pažiūrėjau į save ir sukikenau, nors iš tikrųjų nebuvo nieko juokinga, taip tik supratau, kad įsimylėjau iki ausų. Juk aš buvau visiškai šlapia, nuo manęs varvėjo vanduoĄ!
- Ne,- papurčiau galvą, tai buvo ilgai motinos lauktas atsakymas.
- Eik džiovintis ir persirengt,- tada lyg prisiminusi kai ką stabtelėjo ir paklausė,- tiesa, kaip tavo dailė?
- Kokia dailė? Aaa.. Dailė, gerai...
Mano motina jau metus neišsiaiškina, kad lankau ne dailę kaip ji norėtų ir galvoja, kad yra, o futbolą.;D
Išsidžiovinau plaukus, persirengiau ir pavalgiau. Ir per visą sedėjimą prie stalo buvo mirtina tyla, o motina vis dar neatsitokėjusi nužvelginėjo mane savo keistu, bauginančiu žvilgsniu.
Nuėjau į kambarį ir jau norėjau įsijungti gerą muzikos gabalą ir staugti ant visų namų, bet paskambino Marija:
- Alio?
- Sveika!
- Tai ko tu taip pabėgai?- paklausė.
- Nepatikėsi!
- Sakyk..!
- Ne, šūlei papasakosiu.
- Ok, o kas iš matės?
- 349 iš knygos.
- Gerai, ačiū, atia.
- Aha.
Ji man priminė Matą. Kur jo numeris?! Jis skalbiasi! Bėgau prie skalbyklės ir ją išjungiau, kelnių kišenėje susiradau šlapią susiliejusį lapelį su skaičiais. Juos vis dar galėjau įžiūrėti. Iššifravusi juos parašiau sms`ą, vildamasi jog šifruodama numerį nesuklydau.
" Sveikas, ką veiki? Čia Dora, ta pati per kurią šiandien tavo komanda prakišo.;D*"
****************************************************
Tęsinys rytoj.
Jūsų StyQ.